„Yandex“ aklavietė: kodėl serverių atkūrimas užtruks ne vienus metus ir pakeis visą Rusijos IT rinką

Mano kukli analitinė situacijos, susiklosčiusios aplink Rusijos IT milžinės duomenų centrus, apžvalga: kodėl už greito mobiliųjų programėlių veikimo atkūrimo slepiasi sunkiausia aparatinės įrangos krizė Runeto istorijoje.

Programinės įrangos kuriama iliuzija ir tikrasis žalos mastas

2026 m. spalį per keturias dienas surengta bepiločių orlaivių kinetinių smūgių serija išvedė iš rikiuotės tris iš šešių žinomų „Yandex“ duomenų centrų – Sasove, Riazanės srityje, Kalugoje ir Vladimire. Infrastruktūros krizės įkarštyje bendrovės tinklo srautas paieškos segmente smuko 99%, o debesijos platformoje Yandex Cloud – 90%. Vartotojai visoje šalyje ir užsienyje susidūrė su didelio masto taksi iškvietimo, pinigų pervedimo ir pristatymo paslaugų sutrikimais.

Dėl pakopinio srauto ribojimo (įskaitant laikiną draudimą atsisiųsti failus iš „Yandex Disk“) ir skubaus perkėlimo į konkurentų platformas – VK Cloud, Selectel ir K2Cloud – iki spalio 19 d. pavyko atkurti bazinį naudotojų programėlių veikimą. Tačiau toks greitas vizualus stabilizavimas išmaniųjų telefonų sąsajose sukuria pavojingą iliuziją, kad blogiausia jau praeityje.

Optimistinis pusmetis prieš atšiaurią tikrovę

Kai kalbama apie fizinės įrangos pakeitimą ir infrastruktūros remontą, terminai iš esmės pasikeičia. Leidinio „Kommersant“ šaltinių pateikiamas optimistinis scenarijus numato, kad per bepiločių orlaivių atakas sunaikintos įrangos pakeitimas gali užtrukti iki šešių mėnesių.

Tačiau sektoriaus ekspertai ir vidiniai šaltiniai realų aparatinės įrangos komplekso atkūrimo terminą vertina mažiausiai 1–1,5 metų net ir geriausiu atveju. Be to, kibernetinio saugumo srities analitikai tiesiai reiškia abejones, ar per pusmetį, metus ar apskritai artimiausioje ateityje įmanoma atkurti ankstesnės apimties sunaikintus serverių pajėgumus.

Sankcijų aklavietė ir DI superkompiuterių praradimas

Pagrindinė kliūtis, trukdanti greitai atkurti veiklą, yra ne vien standartinių serverių spintų įsigijimas, o katastrofiškas didelio našumo skaičiavimo infrastruktūros praradimas. Trijose atakuotose aikštelėse buvo visi trys bendrovės superkompiuteriai – „Červonenkis“, „Liapunov“ ir „Galuškin“, naudoti mokant YandexGPT neuroninius tinklus ir autonominio transporto algoritmus.

Šios didelio našumo sistemos veikė naudodamos amerikietiškus Nvidia A100 grafikos procesorius, kuriems taikomos itin griežtos tarptautinės sankcijos. Bandant pakeisti sudegusias mikroschemas per lygiagretaus importo schemas susiduriama su pasauliniu dirbtinio intelekto spartintuvų trūkumu ir precedento neturinčiu kainų augimu. „Yandex“ tenka papildomai pirkti įrangą „brangiausioje pastarųjų metų rinkoje“, dėl mikroschemų konkuruojant su tarptautinėmis korporacijomis.

Geografinis poslinkis ir kainų augimas klientams

Net ir turint reikiamą biudžetą, duomenų centrų atkūrimas ankstesnėse vietose netoli Maskvos yra susijęs su nuolatine pakartotinių bepiločių orlaivių smūgių rizika. Tradicinis duomenų centrų išdėstymo 100–300 kilometrų spinduliu nuo sostinės modelis pasirodė esąs neapsaugotas. Valstybės lygmeniu jau svarstoma būtinybė pertvarkyti architektūrą ir pagrindinius skaičiavimo mazgus perkelti toli už Uralo, pavyzdžiui, į Sibiro regionus, taip pat įsigyti mobiliųjų konteinerinių duomenų centrų.

Milžiniškos perkėlimo išlaidos, pilkasis retų mikroschemų importas, radioelektroninės kovos ir pasyviosios apsaugos sistemų įrengimas neišvengiamai gerokai pabrangins Yandex Cloud debesijos paslaugas galutiniams verslo klientams. Taigi bendrovės „geležinės širdies“ aparatinės įrangos atkūrimas užtruks 12–18 mėnesių, o jo ekonominiai padariniai dar ilgai turės įtakos Rusijos skaitmeninių paslaugų kainoms.